Apie jogos mitybą
Mes esame tokie, ko kokį maistą valgome. Tinkamai subalansuotas ir parinktas maistas organizme perdirbamas į įvairiausius cheminius elementus ir energiją, kurie vėliau turi įtakos mūsų sveikatai, mintims ir veiksmams. Gyvybinė energija, kurią mums suteikia maistas, vadinasi prana.
Pagal jogos filosofiją, kūną formuoja apčiuopiama maisto dalis: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, pigmentai, mineralai ir daugybė kitų organinių bei neorganinių cheminių elementų. Sąmonę ir protą formuoja maisto spalvos, skonis, kvapas, lytėjimo pojūčiai, maisto charakteris, šildantis ar šaldantis jo poveikis, skonis, kuris lieka organizme virškinimo procesui pasibaigus, informacija, užkoduota maiste esančio vandens struktūroje.
Jogos filosofijoje maistas yra skirtas pirmiausia sąmonei ir protui, o tik jau po to - kūnui.
Jei valgomas maistas yra švarus visomis prasmėmis, sąmonė gauna tinkamą medžiagą proto, intelekto, atminties, minčių ir veiksmų statybai. Jogos mityba - tokia mitybos sistema, kuri padeda įgauti sveikatą, vidinę ramybę ir galimybę tobulėti bei siekti dvasinio augimo.
Jogos mityba yra vegetarinė mitybos sistema, kuri remiasi harmonijos su aplinka principu.
Maisto gunos
Viskas gamtoje, lygiai kaip ir maistas, visuomet yra trijose būsenose arba yra veikiami trijų pirmapradžių jėgų, arba taip vadinamų gunų. Gunos yra jėgos arba savybės, nulėmusios gamtos atsiradimą ir evoliuciją. Mūsų sąmonėje taip pat yra šios trys gunos arba savybės - Satva (žinojimas, harmonija, ramybė ir švara), Radžas (aistra, kova, judėjimas ir kančia) ir Tamas (inercija, sąstingis, tamsa ir apatija). Visos šios jėgos egzistuoja vienu metu ir niekada atskirai, nesvarbu, kad tam tikru atveju ar laiku kažkuri guna dominuoja.
Kuomet dominuoja Satva, žmogus ramus ir jo ramybė nesudrumsčiama. Ramiame sąmonės vandenyne atsispindi tiesa, užgimsta tikrasis žinojimas. Mintys atitinka veiksmus, aplinkoje įsivyrauja harmonija.
Kuomet dominuoja Radžas guna, žmogus įsiaudrinęs ir neramus. Radžas - tai aistra ir veiklumas. Radžas pagimdo sąmyšį ir susijaudinimą. Radžas - visų neįveikiamų troškimų ir prisirišimų šaltinis, o neišsipildę troškimai neišvengiamai veda į kančią.
Kuomet dominuoja Tamas, žmogus apatiškas ir tingus. Tamas gimsta iš tamsumo ir nežinojimo. Tamas apgaubia abejingumu, neveiklumu, lėtumu ir mieguistumu. Tamas nesugeba atsirinkti to, kas reikalinga, suvokti reikalo ar dalyko esmės, nesupranta ir negali tinkamai įvertinti. Maistas taip pat gali būti priskiriamas vienai ar kitai gunai. Griežtos ribos tarp šių maiste esančių savybių, kaip ir nėra griežtos ribos tarp jų gamtoje, tačiau tam tikras suvokimas ir mokėjimas atsirinkti gali pakreipti kasdieninės mitybos įpročius teigiame linkme.
Satva (sanskrito transliteracijoje „Sattva") maistas yra švarus ir šviežias, natūraliai skanus, dirbtinai nepaskanintas ir be konservantų. Tai yra: grynos vaisių sultys, žalios ar lengvai pagamintos daržovės, salotos, grūdai, ankštiniai augalai, riešutai, džiovinti vaisiai, sėklos, rupi duona, medus, šviežios žolelės, žolių arbata bei pienas, sviestas ir kiti pieno produktai.
Satva maistas yra lengvai virškinamas ir suteikia didžiausią kiekį energijos, didina gyvybingumą ir ištvermingumą. Jis valo kūną, daro jį lengvą ir lankstų, šalina nuovargį, raminą protą, skaidrina mintis, padeda siekti harmonijos ir susitaikymo.
Radžas („Rajas") - tai visas stimuliuojantis, koncentruotas, ryškiai išreikštų skonių maistas. Radžas maistui priskiriami tokie produktai, kaip svogūnai, česnakai, arbata, kava, tabakas, pernelyg aštrūs ir persūdyti gaminiai, maisto pusfabrikačiai bei užkandžiai. Rafinuotas cukrus, gazuoti nealkoholiniai gėrimai, šokoladas taip pat yra radžas prigimties.
Radžas maistas žadina jausmus, aistras, emocijas, troškimus, pavydą, pyktį, fantazijas, aktyvumą, norą kovoti ir laimėti. Radžas maistas sukelia nervinę ir fizinę įtampą, gimdo nerimą, suardo proto bei kūno pusiausvyrą, be kurios žmogus negali jaustis laimingas.
Tamas („Tamas") maistas yra nešviežias, pagamintas iš apgedusių ar pasenusių produktų, neskanus, nešvarus, augintas be saulės, peraugęs, perrūgęs, perdirbtas, svaiginantis, gautas prievartos ar agresijos būdu, paruoštas be meilės ir įkvėpimo, daug kartų šildytas.
Tamas maistui priskiriami mėsa, žuvis, kiaušiniai, narkotinės medžiagos ir alkoholis. Keletą kartų pašildytas maistas bei pasenę arba su konservantais maisto produktai. Šiai kategorijai priskiriami ir grybai, nes jie auga be saulės šviesos.
Tamas maistas neteikia jokios naudos, tik apkrauna ir vargina organizmą. Nuo tokio maisto žmogus tampa vangus ir tingus, neturintis aukštesnių idealų, siekių ir stimulų. Tokie asmenys linkę sirgti chroniškomis ligomis, kenčia nuo depresijos. Persivalgymas taip pat yra tamas veiksmas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą